Kas Yra Gamybinis ūkis

Kas Yra Gamybinis ūkis
Kas Yra Gamybinis ūkis
Anonim

Istorinės ekskursijos po žmonijos formavimosi ištakas vienaip ar kitaip veda į erą, kuri paprastai vadinama gamybinės ekonomikos epocha. Ne visi žino šio termino prasmę.

Kas yra gamybinis ūkis
Kas yra gamybinis ūkis

Gaminantis ūkis yra ūkis, kuriame pagrindinis žmogaus gyvybės šaltinis yra naminiai gyvūnai ir kultūriniai augalai.

Gamybos ekonomika gimė maždaug prieš 12–10 tūkstančių metų, kai atsirado galimybė prijaukinti augalus ir gyvūnus. Iš pradžių tai buvo derinama su ekonomika, paremta medžiotojų, žvejų ir rinkėjų veikla. Bet ši veikla nebebuvo grindžiama elementariu maisto produktų gavyba, kaip natūralaus, pasisavinančio ūkininkavimo laikais, bet buvo siejama su daugeliu gana sudėtingų darbo organizavimo metodų, taigi ir įvairių techninių įgūdžių ugdymu. Tai turėtų apimti išgautų produktų perdirbimo įgūdžių ugdymą.

Taigi žmonijos evoliucijos istorijoje atsirado žemės ūkis ir galvijų auginimas, kuris yra produktyvios ekonomikos pagrindas. Šis milžiniškas pirmykštės ekonomikos pasiekimas, žinoma, pasklido po pasaulį netolygiai, nes jis buvo susijęs su gamtinės aplinkos, kurioje gyveno ta ar kita primityvi gentis, sąlygomis.

Sparčiausia gamybos ekonomikos raida vyko Viduriniuose Rytuose. Šiaurės Irako archeologai atrado gyvenvietes, kuriose ožkos, avys ir galvijai buvo prijaukinti prieš 10 000 metų. Tai, kad šiose gyvenvietėse buvo plėtojamas ir žemės ūkis, liudija rasti pjautuvo titnago gaminių fragmentai ir grūdų malimo atliekos. Pereinant iš pasisavinančios ekonomikos į gamybinę ekonomiką, reikėjo sukurti bendruomeninę klanų sistemą, o tai reiškia, kad žvejų, rinkėjų ir medžiotojų bendruomenę pakeitė ūkininkų ir piemenėlių bendruomenė.

Kadangi moterys daugiausia užsiėmė rinkimu, būtent moterys pirmosios išmoko prižiūrėti laukinius augalus, kad gautų naują produktą. Vyrai, būdami medžiotojai ir žvejai, pirmieji prisijaukino šunį, avį, kiaulę, ožką ir karvę. Būtent vyriška lytis prijaukino arklį ir baktrų kupranugarį. Tiesa, gyvulininkystės pėdsakai senovėje apsiriboja kaulų liekanų radimu, kurie pasikeitė nuo laukinių gyvūnų griaučių struktūros. Tai labai apsunkina šią problemą tyrinėjančių mokslininkų užduotį.

Rekomenduojamas: